Ilgus metus su mumis gyvenęs ir daug smagių nuotykių patyręs juodas katinas Mauras sunkiai susirgęs mus paliko. Mes vis dar liūdime jo netekę. Visi auginantis ir mylintys gyvūnėlius sutiks, kad jie tampa tikrais šeimos nariais. Kad ir koks švelnus, meilus, išdykęs, neklaužada ar net tikras banditėlis būtų šuniukas, kačiukas ar kitas gyvūnėlis priimame jį kaip asmenybę, gerbiame jo charakterį ir savitus įpročius.
Taip mes mylėjome ir gerbėme savo nepriklausomo būdo, medžiotoją ir tyrinėtoją Maurą, kurio gyvenimas buvo itin spalvingas, nepaisant to, kad jis pats buvo juodut juodutėlis, tik švytinčiomis geltonai žaliomis akimis. Kai jis neseniai sunkiai susirgo ir turėjome jį užmigdyti namai tapo tušti ir bedvasiai. Aš susitaikiau su jo išėjimu ir jį paleidau, nes jis jau buvo senas ir kankinosi, tačiau jaučiau didelę tuštumą. Tas savaites po jo mirties gyvenimas atrodė kur kas liūdnesnis, visos problemos didesnės ir labiau kamuojančios, nes nebeliko kas atitraukia nuo jų dėmesį. Dabar kai namuose vėl laksto katytė net nebegaliu prisiminti dėl ko taip nerimavau, nepaisant jos sukeliamų rūpesčių ir bemiegių naktų (siamo katytės labai energingos), į namus vėl grįžo džiaugsmas, nerūpestingumas ir juokas.
Turbūt kiekvienas turintis gyvūnėlį gali pasakoti apie jį be galo 
Todėl Darbštuolių svetainė pasipildys nauju skyreliu Augintiniai, kuriame Mauro atminimui įamžinti papasakosiu apie jo nuotykius, o taip pat apie mūsų naują šeimos narę siamo katytę Santiną.
Administratorės komentaras: Jūs taip pat galite papasakoti apie savo gyvūnėlių nuotykius ir auklėjimą bei sulaukti kitų lankytojų komentarų ir patarimų. Jums tereikia prisiregistruoti svetainėje ir per kontaktų formą paprašyti paskirti jums autorių teises bei paaiškinti kaip rašyti svetainėje.
Aš taip pat turiu savo geriausią draugą-bokserių veislės šunelį paprastu vardu Rokis. Gal ir netiktų grynaveisliui toks vardas, tačiau taip norėjo anūkai. Tai labai protingas ,nepaprastai mylintis vaikus, tačiau labai išdykęs ir energingas šuo.Prieš tai turėjome bokserį vardu Bartas.Prieš tris metus jo netekome-vargšelis žuvo. Labai gaila, kad atsiranda tokių žmonių, kurie paaugina gyvūnėlį, o paskui jį išmeta.Štai tokio likimo ir buvo mūsų Bartas.Atklydo jis pas mus alkamas, sumuštas, sergantis. Priglaudėmė jį, išgydėme, išmaudėme, o jis atsidėkojo mums meile ir ištikimybe.Verkėme visi, kai jo netekome.Tada ir nusipirkome tokį patį bokseriuką, davėme jam vardą Rokis,ir štai jau beveik trys metai, kai auginame jį. O jis taip pat atsidėkoja mums meile, ištikimybe.Mylėkome gyvūnus, rūpinkimės jais ir patikėkite, jie taip pat mylės jus, saugos jūsų namus ,bus ištikimi draugai.
Turiu du broliukus dobiliukus .Vieno vardas Debeselis , kito Vidurnaktis kita menesi jiems sueis 7 metukai .Jus nepatikesite kokie skirtingi tie broliukai .Debeselis is veiduko panasus i lapute , kailiukas , kaip meskucio kojytes mazos (kas ji pamato visi galvoja , kad tai mergaite , bet jis didelis pavyduolis l. pavydi savo broliui mano demesio ), jei Vidurnaktis ilgiau paguli prie mano sono , ar siaip glaustoti , tai Debeslis pribeges kanda jam ir tada prasideda mustynes , Vidurnaktis , aukstas , raumeningas , trumpo plauko , buvo juodaplaukis , dabar po truputi atsirado zilu plauku (tikriausia brolio kalte ).Broliuku atsiradimo istorija ir tesini suzinosite veliau